- vėjovarta
- vėjóvarta dkt.
.
.
vėjovarta — sf. (1) DŽ, NdŽ žr. vėjavarta: 1. Jau priruošęs vėjovartų, sukalbėjęs su lentpjūve rš. Lizdelį iš samanų, kerpių, šapelių [karetaitė] suka vėjovartose, kerplėšose sp. Gausios, kerėbliškos, šmėkliškos, bet grasiai juodos ir atkakliai… … Dictionary of the Lithuanian Language